Dregmė patalpose sprendimai.

Jei akvariumas atviras, tai mano galva tokie dalykai padėtų:
1. Gerinti vėdinimą.
2. Mažinti temperatūros skirtumą tarp akvariumo ir kambario.

Tiesa, kiek vandens nugaruoja per savaitę (centimetrais)?

ta prasme mažinti temperaturą, gal tiksliau paaiškintum? per savaitę nugaruoja gal kokie 3 cm akvos matmenys 140x60x50

Oho,3cm - daugokai, sakyčiau

Na pavyzdžiui, pas mane per savaitę nenugaruoja daugiau kaip 1,5 cm. Šildytuvo nenaudoju nei vienam iš akviukų. Tai temperatūrų skirtumai nuo patalpos gaunasi vos pora laipsnių, akvariumai sušyla tik tiek, kiek prikaitina lempos, o kadangi jie atviri, tai tas prikaitinimas nedidelis. O fizika sako, kad kuo mažesnis temperatūros skirtumas tarp patalpos oro ir vandens, tuo mažesnis garavimas (nenoriu veltis į patikslinimus, bet kuo mažesnė skysčio temperatūra tuo jis mažiau garuoja).
Taip pat kambarius vėdinu bent po 2 kartus po dešimt minučių kasdien ir su drėgme neturiu jokių problemų. Ypač gerai, šaltuoju metų laiku - oras kambariuose nebūna per sausas.

Didžiausia bėda sandariai izoliuotose patalpose, plastikiniai langai, maža ventilaicija, etc. Drėgmės suriktuvas viena iš alternatyvų.
Pakol buvo seni langai mediniais rėmais neturėjau bėdos, pasikeičiau langus, šilčiau namie pasidarė.
Pradėjo pulti pelėsiukas.
Drėgmės surinktuvo nepirkau, įsigijau elektrinį radiatoriu, jis pakankamai sausina orą. Pelėsis išsigando . Nebebėra.

tarkim pas mane akvoj temperatūra laiosi 24,1-24,2 labai pastovi, o kambario temperatūra namie 19-20 tai ka siulitumet daryti kambario temperatūrą kelti ir akvos temp. mažinti? taip supratau, ar klystu?

Pakėlus kambario temperatūra iki akvariumo garuos tiek pat, tik šildytuvas beveik nebeįsijunginės..
O numetus akvariumo temperatūrą, garavimas bus mažesnis. Jei 20'C, tai kaip ir gerai, net nebūtinas šildytuvas. Augalai augs, fauna nepyks.

manau tam padetu visiskai sandarus dangtis .
juoda - dangtis
melyna- organika
raudona- stiklas

na jai ka sudomintu galesiu pasidalinti savo gamybos projektuku

Tai kad čia tik mes dar senamadžiai su dangčiais terliojamės, mutiz akva elitas jau seniai grožisi visu akvariumu nuo apačios iki kraštelio bet tokiu atveju ir atsiranda bėdos su drėgme.

Romai, jei vyksta normalus oro vėdinimas drėgmės problemų su atviru akvariumu nebūna..

Jūs šiek tiek aplinkeliais klaidžiojat.
Pelėsis pradeda augti, kai santykinė oro drėgmė yra bent 80%. Jei bloga atitvarų šiluminė izoliacija, ypač ties langų angokraščiais, sienų ir lubų kampuose susidaro šalčio tiltai. Tokiose vietose temperatūra yra mažesnė, mažesnė temperatūra reiškia, kad reikia mažiau vandens garų didesnei oro drėgmei. Tarkim 1m3 oro prie 20C vandens garų kiekiui esant 500gr, santykinė drėgmė 50%, tai temperatūrai esant 10C drėgmė gali siekti ir 80%. (Skaičiai čia visiškai netikslūs, tik pailiustruojantys pavyzdį).
Aš siūlyčiau visų pirma išmatuoti drėgmę kambaryje, jei ji normos ribose 40-60%, tai reikia šiltinti atitvaras. Jei drėgmė didesnė nei 60% tada jau, mano manymu, reiktų izoliuoti drėgmės šaltinį. Žinoma galima gerinti ir ventiliaciją, bet tai yra pakankamai sudėtinga ir dideli šiluminiai (energijos) nuostoliai.

Apie tai ir kalba Teka likti senamadišku ir apsiriboti uždaru dangčiu